Būtis ir laikas. 2-oji pataisyta laida

Iš gausaus M. Heideggerio palikimo (102 tomai) iki šiol į lietuvių kalbą išversta: 1) „Meno kūrinio prigimtis“ (1980, vert. J. Girdzijauskas), 2) „Helderlinas ir poezijos esmė“ (1988, vert. A. Sverdiolas), 3) „Rinktiniai raštai“, kuriuose šalia kitų tekstų pateikti 25–27, 35–38 „Būties ir laiko“ paragrafai (1992, vert. A. Šliogeris), 4) „Meno kūrinio ištaka“ (2003, vert. T. Sodeika, J. Jonutytė). Taigi M. Heideggerio pagrindinis veikalas verstas tik fragmentiškai su visomis iš to išplaukiančiomis problemomis. Nepaisant to, turime net 2 vertimus toli gražu ne pagrindinio teksto (Der Ursprung des Kunstwerkes). Be A. Šliogerio, T. Sodeikos ir A. Sverdiolo, kurie vertė M. Heideggerio tekstus, paminėtini ir kiti Lietuvos ar išeivijos filosofai, interpretavę juos ir siūlę įvairius autoriaus sąvokų vertimo variantus: A. Maceina, J. Girnius, R. Šerpytytė, D. Jonkus, M. Gutauskas, D. Bacevičiūtė ir kt. Pasaulyje šis veikalas iki šiol išverstas į 23 kalbas (iš mūsų ar mums artimo regiono paminėtini rusų, lenkų, suomių, švedų, norvegų, danų, olandų, čekų, vengrų, slovėnų, kroatų, rumunų, gruzinų vertimai), į kai kurias (anglų, japonų) – po du kartus. Taigi veikalas išverstas į tas kalbas, kuriomis kalba didelės tautos arba kurios turi gilias gimtosios kalbos puoselėjimo tradicijas. Veikalo vertimas į lietuvių kalbą – tam tikras lietuvių filosofinės kalbos brandos egzaminas. Vertėjas pajėgus jį išlaikyti tik dėl ligšiolinio įdirbio, atlikto minėtų vertėjų ir filosofų tiek Lietuvoje, tiek išeivijoje.