Komunikacijos pagrindai filosofijoje, I dalis: Antika, Viduramžiai, Renesansas

Vadovėlyje pristatomos ir analizuojamos komunikacijos bei filosofijos mokslų sąsajos istorinio chronologinio mąstymo perspektyvoje. Vadovėlyje keliaujant per istorines epochas, siekiama garsių filosofų akimis pažvelgti į komunikaciją ir įtvirtinti nuostatą, kad pagrindinės komunikacijos sąvokos ir terminai yra kilę iš komunikacijos ir filosofijos santykio, apmąstant bendravimo, dialogo, diskusijos, oratorystės, retorikos ir kitų komunikacijos formų bei būdų svarbą, ryšį tarp etikos, kalbos, minties prasmės ir pažinimo. Vadovėlyje plėtojamos temos pateikiamos komunikacijos kontekste skaitytojus supažindinant su ontologiniais (būties), epistemologiniais (pažinimo), aksiologiniais (vertybių), etiniais (moralės / dorovės), lingvistiniais (kalbos), socialiniais ir kultūriniais aspektais. Šie aspektai pasirinkti neatsitiktinai – jų visuma formuoja bendruosius komunikacijos principus, glūdinčius filosofijoje ir apimančius individo, šeimos, bendruomenės bei visuomenės lygmenis. Vadovėlio teorinę ir metodologinę medžiagą papildo kruopščiai atrinktų originalių filosofijos veikalų ištraukos, skaitytojams sudarančios galimybę reflektuoti šiuos tekstus parašiusių mąstytojų idėjas komunikacijos aspektu. Ši vadovėlio dalis yra pirmoji, skirta trims istorinėms epochoms: Antikai, Viduramžiams ir Renesansui.

Leidinio elektroninis variantas:

DOI: http://doi.org./10.20334/2024-052-S