

Donatas Butkus, Benedikta Lukšienė, Ingrida Pliopaitė Bataitienė
Monograph (in Lithuanian)
Electronic version of the book:
Data sheet
Reference: 31138
Gintautas Bureika, Maria Boile, Christos Pyrgidis, Annie Kortsari, Natalia Ivanova, Tamila Titova, Sergey Tsykhmistro Monograph (in Lithuanian)
Reference: 908525
Algirdas Butkevičius, Juozas Bivainis Monograph (in Lithuanian)
Reference: 919128
Ivan Gnip, Saulius Vaitkus Monograph
Reference: 916073
Algirdas Dambrauskas Monograph (in Lithuanian)
Reference: 918350
Jonas Jakaitis Monograph (in Lithuanian)
Reference: 917270
Artūras Kaklauskas, Edmundas Kazimieras Zavadskas Monograph (in Lithuanian)
Reference: 916049
Pranas Baltrėnas, Vaidotas Vaišis Monograph (in Lithuanian)
Reference: 31188
Agnieška Juzefovič Monograph (in Lithuanian)
Reference: 31355
Jurgita Raudeliūnienė Monograph
Reference: 31886
Pranas Aleknavičius, Marija Burinskienė Monograph (in Lithuanian)
Reference: 31537
Valdas Pruskus Mongraph (in Lithuanian)
Reference: 916359
Romualdas Ginevičius, Ona Gražina Bielinytė-Rakauskienė, Romualdas Patalavičius, Manuela Tvaronavičienė, Kristina Kalašinskaitė, Vaida Lisauskaitė Monograph (in Lithuanian)
Reference: 31681
Pranciškus Juškevičius, Vidualdas Valeika Monographs (in Lithuanian)
Reference: 31198
Jonas Žaptorius Monograph (in Lithuanian)
Donatas Butkus, Benedikta Lukšienė, Ingrida Pliopaitė Bataitienė
Monograph (in Lithuanian)
Nagrinėjama radionuklidų kilmė ir pasiskirstymas aplinkoje bei galimas kaupimasis atskiruose jos sanduose. Suteikiama žinių apie radionuklidų kilmę ir nustatymo metodus bei įrangą. Parodomi radionuklidų sklaidos barjerai, sukeliantys jų kaupimąsi atskirose aplinkos vietose. Gamtinės kilmės radionuklidai, susikaupę aplinkos sanduose, tampa tarytum nauji jonizuojančiosios apšvitos šaltiniai. Monografijoje nagrinėjami ne tiktai aerozoliniai, bet ir dujiniai radionuklidai, iš kurių globaliu mastu reikšmę turi ilgaamžis radioaktyviųjų inertinių dujų atstovas – 85Kr. Nepaisant to, kad šis radionuklidas yra inertinės dujos, galima jo sąveika su aplinkos objektais. Radionuklidai patenka į skirtingas trofines grandis, taip pat vyksta radionuklidų apykaita tarp gamtinės aplinkos sistemų, pvz., atmosfera − dirvožemis ir pan. Augalai, šiuo atveju žolės ir medžiai, yra radionuklidų pernašos gamtinis barjeras. Radionuklidų pernaša į augaliją turi dvejopą reikšmę: radionuklidų sklaidos aplinkoje pasikeitimas ir jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių persiskirstymas. Šioje monografijoje esminis dėmesys skirtas radionuklidų sklaidos kaitai dėl jų kaupimosi augaluose. Įvertintas radionuklidų pasiskirstymas ir pačiame augale. Išryškinami radionuklidų pernašos į augalus skatinantys ir trukdantys veiksniai.
Daug dėmesio skiriama galingiems radionuklidų aplinkoje kaupikliams – medžiams. Atkreipiamas dėmesys, kad radionuklidų susikaupimas medyje gali būti radioaktyviosios aplinkos užtaršos, buvusios praeityje, atspindys.
Monografija skiriama moksliniams aplinkos apsaugos bei radiacinės saugos specialistams. Manoma, kad ja, kaip žinių šaltiniu, pasinaudos doktorantūros ir magistrantūros studentai.