Reference: 919079
Miesto kraštovaizdžio architektūra. III tomas. Miesto kraštovaizdžio architektūros objektų formavimo principai
Konstantinas Jakovlevas-Mateckis Monograph (in Lithuanian)
Donatas Butkus, Benedikta Lukšienė, Ingrida Pliopaitė Bataitienė
Monograph (in Lithuanian)
Electronic version of the book:
Data sheet
Reference: 919079
Konstantinas Jakovlevas-Mateckis Monograph (in Lithuanian)
Reference: 917526
Jonas Butkevičius Monograph (in Lithuanian)
Reference: 31355
Jurgita Raudeliūnienė Monograph
Reference: 32083
Renata Korsakienė Monograph (in Lithuanian)
Reference: 915840
Jonas Butkevičius Monograph (in Lithuanian)
Reference: 916125
Egidijus Rytas Vaidogas Monograph
Reference: 916340
Pranas Baltrėnas, Gytautas Ignatavičius, Raimondas Idzelis, Kristina Greičiūtė Monograph (in Lithuanian)
Reference: 915763
Aldona Jarašūnienė Monograph (in Lithuanian)
Reference: 916219
Eglė Navickienė Monograph (in Lithuanian)
Reference: 31537
Valdas Pruskus Mongraph (in Lithuanian)
Reference: 31681
Pranciškus Juškevičius, Vidualdas Valeika Monographs (in Lithuanian)
Reference: 31935
Vladislavas Petraškevičius Monographs
Reference: 31188
Agnieška Juzefovič Monograph (in Lithuanian)
Reference: 916310
Algimantas Kazragis, Albinas Gailius Monograph (in Lithuanian)
Reference: 910611
Juozas Bivainis, Živilė Tunčikienė Monograph (in Lithuanian)
Donatas Butkus, Benedikta Lukšienė, Ingrida Pliopaitė Bataitienė
Monograph (in Lithuanian)
Nagrinėjama radionuklidų kilmė ir pasiskirstymas aplinkoje bei galimas kaupimasis atskiruose jos sanduose. Suteikiama žinių apie radionuklidų kilmę ir nustatymo metodus bei įrangą. Parodomi radionuklidų sklaidos barjerai, sukeliantys jų kaupimąsi atskirose aplinkos vietose. Gamtinės kilmės radionuklidai, susikaupę aplinkos sanduose, tampa tarytum nauji jonizuojančiosios apšvitos šaltiniai. Monografijoje nagrinėjami ne tiktai aerozoliniai, bet ir dujiniai radionuklidai, iš kurių globaliu mastu reikšmę turi ilgaamžis radioaktyviųjų inertinių dujų atstovas – 85Kr. Nepaisant to, kad šis radionuklidas yra inertinės dujos, galima jo sąveika su aplinkos objektais. Radionuklidai patenka į skirtingas trofines grandis, taip pat vyksta radionuklidų apykaita tarp gamtinės aplinkos sistemų, pvz., atmosfera − dirvožemis ir pan. Augalai, šiuo atveju žolės ir medžiai, yra radionuklidų pernašos gamtinis barjeras. Radionuklidų pernaša į augaliją turi dvejopą reikšmę: radionuklidų sklaidos aplinkoje pasikeitimas ir jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių persiskirstymas. Šioje monografijoje esminis dėmesys skirtas radionuklidų sklaidos kaitai dėl jų kaupimosi augaluose. Įvertintas radionuklidų pasiskirstymas ir pačiame augale. Išryškinami radionuklidų pernašos į augalus skatinantys ir trukdantys veiksniai.
Daug dėmesio skiriama galingiems radionuklidų aplinkoje kaupikliams – medžiams. Atkreipiamas dėmesys, kad radionuklidų susikaupimas medyje gali būti radioaktyviosios aplinkos užtaršos, buvusios praeityje, atspindys.
Monografija skiriama moksliniams aplinkos apsaugos bei radiacinės saugos specialistams. Manoma, kad ja, kaip žinių šaltiniu, pasinaudos doktorantūros ir magistrantūros studentai.