Radionuklidai augaluose

Nagrinėjama radionuklidų kilmė ir pasiskirstymas aplinkoje bei galimas kaupimasis atskiruose jos sanduose. Suteikiama žinių apie radionuklidų kilmę ir nustatymo metodus bei įrangą. Parodomi radionuklidų sklaidos barjerai, sukeliantys jų kaupimąsi atskirose aplinkos vietose. Gamtinės kilmės radionuklidai, susikaupę aplinkos sanduose, tampa tarytum nauji jonizuojančiosios apšvitos šaltiniai. Monografijoje nagrinėjami ne tiktai aerozoliniai, bet ir dujiniai radionuklidai, iš kurių globaliu mastu reikšmę turi ilgaamžis radioaktyviųjų inertinių dujų atstovas – 85Kr. Nepaisant to, kad šis radionuklidas yra inertinės dujos, galima jo sąveika su aplinkos objektais. Radionuklidai patenka į skirtingas trofines grandis, taip pat vyksta radionuklidų apykaita tarp gamtinės aplinkos sistemų, pvz., atmosfera − dirvožemis ir pan. Augalai, šiuo atveju žolės ir medžiai, yra radionuklidų pernašos gamtinis barjeras. Radionuklidų pernaša į augaliją turi dvejopą reikšmę: radionuklidų sklaidos aplinkoje pasikeitimas ir jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių persiskirstymas. Šioje monografijoje esminis dėmesys skirtas radionuklidų sklaidos kaitai dėl jų kaupimosi augaluose. Įvertintas radionuklidų pasiskirstymas ir pačiame augale. Išryškinami radionuklidų pernašos į augalus skatinantys ir trukdantys veiksniai.

Daug dėmesio skiriama galingiems radionuklidų aplinkoje kaupikliams – medžiams. Atkreipiamas dėmesys, kad radionuklidų susikaupimas medyje gali būti radioaktyviosios aplinkos užtaršos, buvusios praeityje, atspindys.

Monografija skiriama moksliniams aplinkos apsaugos bei radiacinės saugos specialistams. Manoma, kad ja, kaip žinių šaltiniu, pasinaudos doktorantūros ir magistrantūros studentai.