Monografijoje nagrinėjama kūrybos visuomenės koncepcija. Analizuojamos kūrybos ir kultūros sampratos, kultūrinė bei kūrybinės industrijos, kūrybingumo valdymas ir gyvenimo būdas kūrybingose aplinkose, kūrybos ekologija, kūrybos etika, kūrybos geografija, kūrybos regionai, kūrybinis miestas, kūrybos ir pramogų santykis, kūrybiniai politikos aspektai, socialiniai kūrybos pjūviai, technologijų vaidmuo kūrybinėse aplinkose, kūrybinis tapatumas, kūrybinis dialogas. Kritikuojamos empirinės prieigos kūrybiškumo atžvilgiu, iškeliami alternatyvūs kūrybingumo rodikliai, pateikiami kūrybos fenomenologijos apmatai. 2-oji laida papildyta dviem priedais.
Electronic version of the book:
DOI: https://doi.org/10.20334/2017-014-M