Eglė Navickienė
Monograph (in Lithuanian)
Data sheet
Reference: 918500
Valdas Pruskus Monograph (in Lithuanian)
Reference: 32442
Algimantas Grigelis, Jonas Satkūnas, Gediminas Vaitkevičius, Nikita Dobrotin, Jonas Liugas, Dainius Michelevičius, Ginutis Juozapavičius, Donatas Azaravičius, Šarūnas Skuodis, Mykolas Daugevičius, Rimas Grigas, Algirdas Kaušpėdas Monograph
Reference: 31322
Ilona Skačkauskienė, Neringa Vilkaitė-Vaitonė Monograph (in Lithuanian)
Reference: 31355
Jurgita Raudeliūnienė Monograph
Reference: 919079
Konstantinas Jakovlevas-Mateckis Monograph (in Lithuanian)
Reference: 919156
Aušra Žemienė Monograph (in Lithuanian)
Reference: 917959
Virginijus Gerdvilis Monograph (in Lithuanian)
Reference: 916970
Stanislovas Štaras, Romanas Martavičius, Julius Skudutis, Vytautas Urbanavičius, Vladislavas Daškevičius Monograph (in Lithuanian)
Reference: 916433
Petras Petroškevičius Monograph (in Lithuanian)
Reference: 916636
Pranas Baltrėnas, Aušra Zigmontienė, Rasa Vaiškūnaitė Monograph (in Lithuanian)
Reference: 31562
Jūratė Sužiedelytė Visockienė, Arūnas Būga, Arminas Stanionis, Eimuntas Kazimieras Paršeliūnas, Povilas Viskontas Monograph (in Lithuanian)
Reference: 32027
Tomas Kačerauskas, Algis Mickūnas Monographs (in Lithuanian)
Reference: 916465
Paulius Miškinis Monograph (in Lithuanian)
Reference: 31654
Borisas Melnikas, Artūras Jakubavičius, Edgaras Leichteris, Giedrė Stumbrytė Monographs (in Lithuanian)
Reference: 918096
Romualdas Mačiulaitis, Jurgita Malaiškienė Monograph (in Lithuanian)
Eglė Navickienė
Monograph (in Lithuanian)
Monografijoje nagrinėjama naujų pastatų, pastatytų istorinėje aplinkoje, architektūra. Į aptariamą reiškinį gilinamasi trijų didžiųjų Lietuvos miestų: Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos, pavyzdžiu. Atskleidžiama naujų pastatų architektūros kūrimo Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos istorinėje aplinkoje raida, tendencijos, principai, būdai 1950–2005 m. laikotarpiu, kurio pradžia – naujų pastatų statybos istorinėje aplinkoje praktikos pradžia po Antrojo pasaulinio karo. Siekiant visapusiškai apibūdinti naujos architektūros ir istorinės terpės sąsajų kaitos procesą laiko tėkmėje, į teisinių prielaidų ir rekomendacijų, teorinės minties ir praktikos raidą gilinamasi atskirai. Lyginant Lietuvos ir kitų Europos šalių atitinkamas šio reiškinio sudėtines dalis, įvertinama viso proceso būklė ir kokybė Europos kontekste ir jo raidos perspektyvos.
Monografija skirta architektams, urbanistams ir paveldosaugos specialistams – mokslininkams, projektuotojams, taip pat akademiniam jaunimui.