Kompozicinės medžiagos ir dirbiniai su gamtiniais organiniais užpildais

Monografijoje glaustai peržvelgiamos statybinių dirbinių – šilumos bei garso izoliuojamųjų ir konstrukcinių medžiagų – gavimo iš gamtinių organinių užpildų (medienos atliekų, šiaudų, spalių, nendrių ir kt.), neorganinių rišiklių (cementų, statybinio gipso ir kt.) ir sintetinių polimerinių dervų bei polimerinių priedų galimybės. Aprašomos gautų dirbinių sudėtys, gavimas, savybės ir jų panaudojimo apšiltinant gyvenamuosius, buitinius bei pramonės pastatus galimybės. Gaminant tokius dirbinius sunaudojamos organinės medžiagos, kurias šiaip sudeginant į atmosferą patenka anglies dioksidas (CO₂), o supūdant – metanas (CH₄). Šios dujos yra pagrindinės neigiamai veikiančios Žemės klimatą šiltnamio efekto formavimosi kaltininkės.

Monografijoje pateikiamos autorių sukurtos 4-, 5- ir 6- komponenčių sudėčių diagramų sudarymo, kompozitų sudėčių įvedimo į jas ir sudėčių jose išaiškinimo metodikos.

Monografija skirta statybinių medžiagų, taip pat aplinkos inžinerijos ir kraštotvarkos srityse dirbantiems mokslo darbuotojams, dėstytojams, doktorantams, magistrantams bei bakalaurams.