
Kodas: 919098
Specializuotos elektroninės intelektualiosios sistemos garsams ir vaizdams apdoroti. Teorija ir taikymai
Dalius Navakauskas, Artūras Serackis, Dalius Matuzevičius, Raimond Laptik Monografija
Donatas Butkus, Benedikta Lukšienė, Ingrida Pliopaitė Bataitienė
Monografija
Leidinio elektroninis variantas:
Charakteristikos
Kodas: 919098
Dalius Navakauskas, Artūras Serackis, Dalius Matuzevičius, Raimond Laptik Monografija
Kodas: 916636
Pranas Baltrėnas, Aušra Zigmontienė, Rasa Vaiškūnaitė Monografija
Kodas: 915956
Aleksandras Vytautas Rutkauskas, Raimonda Martinkutė Monografija
Kodas: 918412
Ilona Skačkauskienė, Laima Okunevičiutė Neverauskienė, Rasa Zabarauskaitė, Daiva Andriušaitienė, Živilė Tunčikienė Monografija
Kodas: 31846
Borisas Melnikas, Laima Okunevičiūtė-Neverauskienė, Daiva Andriušaitienė, Daiva Jurevičienė, Viktorija Skvarciany, Laura Gudelytė-Žilinskienė, Audronė Kvedarienė Kolektyvinė monografija
Kodas: 917981
Julija Moskvina, Laima Okunevičiutė Neverauskienė Monografija
Kodas: 916232
Pranciškus Juškevičius, Virgilijus Valeika, Marija Burinskienė, Gražvydas Mykolas Paliulis Monografija
Tomas Mitkus Monografija Artimiausiu metu pasirodys
Kodas: 918215
Almantas Samalavičius Monografija
Kodas: 918120
Vladas Vekteris, Mindaugas Jurevičius, Algis Daktariūnas Monografija
Kodas: 31954
Jolita Linkevičiūtė-Rimavičienė Monografija
Donatas Butkus, Benedikta Lukšienė, Ingrida Pliopaitė Bataitienė
Monografija
Nagrinėjama radionuklidų kilmė ir pasiskirstymas aplinkoje bei galimas kaupimasis atskiruose jos sanduose. Suteikiama žinių apie radionuklidų kilmę ir nustatymo metodus bei įrangą. Parodomi radionuklidų sklaidos barjerai, sukeliantys jų kaupimąsi atskirose aplinkos vietose. Gamtinės kilmės radionuklidai, susikaupę aplinkos sanduose, tampa tarytum nauji jonizuojančiosios apšvitos šaltiniai. Monografijoje nagrinėjami ne tiktai aerozoliniai, bet ir dujiniai radionuklidai, iš kurių globaliu mastu reikšmę turi ilgaamžis radioaktyviųjų inertinių dujų atstovas – 85Kr. Nepaisant to, kad šis radionuklidas yra inertinės dujos, galima jo sąveika su aplinkos objektais. Radionuklidai patenka į skirtingas trofines grandis, taip pat vyksta radionuklidų apykaita tarp gamtinės aplinkos sistemų, pvz., atmosfera − dirvožemis ir pan. Augalai, šiuo atveju žolės ir medžiai, yra radionuklidų pernašos gamtinis barjeras. Radionuklidų pernaša į augaliją turi dvejopą reikšmę: radionuklidų sklaidos aplinkoje pasikeitimas ir jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių persiskirstymas. Šioje monografijoje esminis dėmesys skirtas radionuklidų sklaidos kaitai dėl jų kaupimosi augaluose. Įvertintas radionuklidų pasiskirstymas ir pačiame augale. Išryškinami radionuklidų pernašos į augalus skatinantys ir trukdantys veiksniai.
Daug dėmesio skiriama galingiems radionuklidų aplinkoje kaupikliams – medžiams. Atkreipiamas dėmesys, kad radionuklidų susikaupimas medyje gali būti radioaktyviosios aplinkos užtaršos, buvusios praeityje, atspindys.
Monografija skiriama moksliniams aplinkos apsaugos bei radiacinės saugos specialistams. Manoma, kad ja, kaip žinių šaltiniu, pasinaudos doktorantūros ir magistrantūros studentai.