
Kodas: 916359
Eksporto ir investicijų plėtra Lietuvoje
Romualdas Ginevičius, Ona Gražina Bielinytė-Rakauskienė, Romualdas Patalavičius, Manuela Tvaronavičienė, Kristina Kalašinskaitė, Vaida Lisauskaitė Monografija
Donatas Butkus, Benedikta Lukšienė, Ingrida Pliopaitė Bataitienė
Monografija
Leidinio elektroninis variantas:
Charakteristikos
Kodas: 916359
Romualdas Ginevičius, Ona Gražina Bielinytė-Rakauskienė, Romualdas Patalavičius, Manuela Tvaronavičienė, Kristina Kalašinskaitė, Vaida Lisauskaitė Monografija
Kodas: 915920
Vytautas Martinaitis Monografija
Kodas: 31654
Borisas Melnikas, Artūras Jakubavičius, Edgaras Leichteris, Giedrė Stumbrytė Monografija
Kodas: 915956
Aleksandras Vytautas Rutkauskas, Raimonda Martinkutė Monografija
Kodas: 918215
Almantas Samalavičius Monografija
Kodas: 915840
Jonas Butkevičius Monografija
Kodas: 32027
Tomas Kačerauskas, Algis Mickūnas Monografija
Kodas: 919128
Ivan Gnip, Saulius Vaitkus Monografija
Kodas: 916208
Romualdas Ginevičius, Narimantas Kazimieras Paliulis, Eugenijus Chlivickas, Juozas Merkevičius Monografija
Kodas: 917286
Juozas Stražnickas Monografija
Kodas: 31886
Pranas Aleknavičius, Marija Burinskienė Monografija
Donatas Butkus, Benedikta Lukšienė, Ingrida Pliopaitė Bataitienė
Monografija
Nagrinėjama radionuklidų kilmė ir pasiskirstymas aplinkoje bei galimas kaupimasis atskiruose jos sanduose. Suteikiama žinių apie radionuklidų kilmę ir nustatymo metodus bei įrangą. Parodomi radionuklidų sklaidos barjerai, sukeliantys jų kaupimąsi atskirose aplinkos vietose. Gamtinės kilmės radionuklidai, susikaupę aplinkos sanduose, tampa tarytum nauji jonizuojančiosios apšvitos šaltiniai. Monografijoje nagrinėjami ne tiktai aerozoliniai, bet ir dujiniai radionuklidai, iš kurių globaliu mastu reikšmę turi ilgaamžis radioaktyviųjų inertinių dujų atstovas – 85Kr. Nepaisant to, kad šis radionuklidas yra inertinės dujos, galima jo sąveika su aplinkos objektais. Radionuklidai patenka į skirtingas trofines grandis, taip pat vyksta radionuklidų apykaita tarp gamtinės aplinkos sistemų, pvz., atmosfera − dirvožemis ir pan. Augalai, šiuo atveju žolės ir medžiai, yra radionuklidų pernašos gamtinis barjeras. Radionuklidų pernaša į augaliją turi dvejopą reikšmę: radionuklidų sklaidos aplinkoje pasikeitimas ir jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių persiskirstymas. Šioje monografijoje esminis dėmesys skirtas radionuklidų sklaidos kaitai dėl jų kaupimosi augaluose. Įvertintas radionuklidų pasiskirstymas ir pačiame augale. Išryškinami radionuklidų pernašos į augalus skatinantys ir trukdantys veiksniai.
Daug dėmesio skiriama galingiems radionuklidų aplinkoje kaupikliams – medžiams. Atkreipiamas dėmesys, kad radionuklidų susikaupimas medyje gali būti radioaktyviosios aplinkos užtaršos, buvusios praeityje, atspindys.
Monografija skiriama moksliniams aplinkos apsaugos bei radiacinės saugos specialistams. Manoma, kad ja, kaip žinių šaltiniu, pasinaudos doktorantūros ir magistrantūros studentai.