Kodas: 918120
Mechatroninės inžinerinių tyrimų sistemos
Vladas Vekteris, Mindaugas Jurevičius, Algis Daktariūnas Monografija
Donatas Butkus, Benedikta Lukšienė, Ingrida Pliopaitė Bataitienė
Monografija
Leidinio elektroninis variantas:
Charakteristikos
Kodas: 918120
Vladas Vekteris, Mindaugas Jurevičius, Algis Daktariūnas Monografija
Kodas: 915907
Gintaris Kaklauskas Monografija
Kodas: 917270
Artūras Kaklauskas, Edmundas Kazimieras Zavadskas Monografija
Kodas: 916395
Narimantas Paliulis, Eugenijus Chlivickas, Arnoldina Pabedinskaitė Monografija
Kodas: 31562
Jūratė Sužiedelytė Visockienė, Arūnas Būga, Arminas Stanionis, Eimuntas Kazimieras Paršeliūnas, Povilas Viskontas Monografija
Kodas: 914856
Edmundas Kazimieras Zavadskas, Artūras Kaklauskas, Nerija Banaitienė Monografija
Kodas: 917286
Juozas Stražnickas Monografija
Kodas: 916847
Bronislovas Spruogis, Vytautas Turla, Arūnas Jakštas, Marijonas Bogdevičius, Peter Hantel Monografija
Kodas: 31017
Eugenijus Chlivickas, Borisas Melnikas Monografija
Kodas: 916282
Algimantas Nakas Monografija
Kodas: 31897
Eglė Jaškūnienė Monografija
Kodas: 915916
Pranas Baltrėnas, Saulius Vasarevičius, Rolandas Masilevičius, Egidijus Petraitis Monografija
Kodas: 916340
Pranas Baltrėnas, Gytautas Ignatavičius, Raimondas Idzelis, Kristina Greičiūtė Monografija
Donatas Butkus, Benedikta Lukšienė, Ingrida Pliopaitė Bataitienė
Monografija
Nagrinėjama radionuklidų kilmė ir pasiskirstymas aplinkoje bei galimas kaupimasis atskiruose jos sanduose. Suteikiama žinių apie radionuklidų kilmę ir nustatymo metodus bei įrangą. Parodomi radionuklidų sklaidos barjerai, sukeliantys jų kaupimąsi atskirose aplinkos vietose. Gamtinės kilmės radionuklidai, susikaupę aplinkos sanduose, tampa tarytum nauji jonizuojančiosios apšvitos šaltiniai. Monografijoje nagrinėjami ne tiktai aerozoliniai, bet ir dujiniai radionuklidai, iš kurių globaliu mastu reikšmę turi ilgaamžis radioaktyviųjų inertinių dujų atstovas – 85Kr. Nepaisant to, kad šis radionuklidas yra inertinės dujos, galima jo sąveika su aplinkos objektais. Radionuklidai patenka į skirtingas trofines grandis, taip pat vyksta radionuklidų apykaita tarp gamtinės aplinkos sistemų, pvz., atmosfera − dirvožemis ir pan. Augalai, šiuo atveju žolės ir medžiai, yra radionuklidų pernašos gamtinis barjeras. Radionuklidų pernaša į augaliją turi dvejopą reikšmę: radionuklidų sklaidos aplinkoje pasikeitimas ir jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių persiskirstymas. Šioje monografijoje esminis dėmesys skirtas radionuklidų sklaidos kaitai dėl jų kaupimosi augaluose. Įvertintas radionuklidų pasiskirstymas ir pačiame augale. Išryškinami radionuklidų pernašos į augalus skatinantys ir trukdantys veiksniai.
Daug dėmesio skiriama galingiems radionuklidų aplinkoje kaupikliams – medžiams. Atkreipiamas dėmesys, kad radionuklidų susikaupimas medyje gali būti radioaktyviosios aplinkos užtaršos, buvusios praeityje, atspindys.
Monografija skiriama moksliniams aplinkos apsaugos bei radiacinės saugos specialistams. Manoma, kad ja, kaip žinių šaltiniu, pasinaudos doktorantūros ir magistrantūros studentai.