Kodas: 915985
Atvirieji cilindriniai girotropiniai bangolaidžiai
Liudmila Nickelson, Steponas Ašmontas, Vacius Mališauskas, Viktoras Šugurovas Monografija
Donatas Butkus, Benedikta Lukšienė, Ingrida Pliopaitė Bataitienė
Monografija
Leidinio elektroninis variantas:
Charakteristikos
Kodas: 915985
Liudmila Nickelson, Steponas Ašmontas, Vacius Mališauskas, Viktoras Šugurovas Monografija
Kodas: 918215
Almantas Samalavičius Monografija
Kodas: 916636
Pranas Baltrėnas, Aušra Zigmontienė, Rasa Vaiškūnaitė Monografija
Kodas: 915829
Algimantas Nakas Monografija
Kodas: 916395
Narimantas Paliulis, Eugenijus Chlivickas, Arnoldina Pabedinskaitė Monografija
Kodas: 918097
Algimantas Zakarevičius, Arminas Stanionis Monografija
Kodas: 916208
Romualdas Ginevičius, Narimantas Kazimieras Paliulis, Eugenijus Chlivickas, Juozas Merkevičius Monografija
Kodas: 915907
Gintaris Kaklauskas Monografija
Kodas: 916310
Algimantas Kazragis, Albinas Gailius Monografija
Kodas: 919079
Konstantinas Jakovlevas-Mateckis Monografija
Kodas: 31846
Borisas Melnikas, Laima Okunevičiūtė-Neverauskienė, Daiva Andriušaitienė, Daiva Jurevičienė, Viktorija Skvarciany, Laura Gudelytė-Žilinskienė, Audronė Kvedarienė Kolektyvinė monografija
Kodas: 916125
Egidijus Rytas Vaidogas Monografija
Kodas: 31152
Tomas Kačerauskas, Tautvydas Vėželis Monografija
Kodas: 31017
Eugenijus Chlivickas, Borisas Melnikas Monografija
Nagrinėjama radionuklidų kilmė ir pasiskirstymas aplinkoje bei galimas kaupimasis atskiruose jos sanduose. Suteikiama žinių apie radionuklidų kilmę ir nustatymo metodus bei įrangą. Parodomi radionuklidų sklaidos barjerai, sukeliantys jų kaupimąsi atskirose aplinkos vietose. Gamtinės kilmės radionuklidai, susikaupę aplinkos sanduose, tampa tarytum nauji jonizuojančiosios apšvitos šaltiniai. Monografijoje nagrinėjami ne tiktai aerozoliniai, bet ir dujiniai radionuklidai, iš kurių globaliu mastu reikšmę turi ilgaamžis radioaktyviųjų inertinių dujų atstovas – 85Kr. Nepaisant to, kad šis radionuklidas yra inertinės dujos, galima jo sąveika su aplinkos objektais. Radionuklidai patenka į skirtingas trofines grandis, taip pat vyksta radionuklidų apykaita tarp gamtinės aplinkos sistemų, pvz., atmosfera − dirvožemis ir pan. Augalai, šiuo atveju žolės ir medžiai, yra radionuklidų pernašos gamtinis barjeras. Radionuklidų pernaša į augaliją turi dvejopą reikšmę: radionuklidų sklaidos aplinkoje pasikeitimas ir jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių persiskirstymas. Šioje monografijoje esminis dėmesys skirtas radionuklidų sklaidos kaitai dėl jų kaupimosi augaluose. Įvertintas radionuklidų pasiskirstymas ir pačiame augale. Išryškinami radionuklidų pernašos į augalus skatinantys ir trukdantys veiksniai.
Daug dėmesio skiriama galingiems radionuklidų aplinkoje kaupikliams – medžiams. Atkreipiamas dėmesys, kad radionuklidų susikaupimas medyje gali būti radioaktyviosios aplinkos užtaršos, buvusios praeityje, atspindys.
Monografija skiriama moksliniams aplinkos apsaugos bei radiacinės saugos specialistams. Manoma, kad ja, kaip žinių šaltiniu, pasinaudos doktorantūros ir magistrantūros studentai.