

Donatas Butkus, Benedikta Lukšienė, Ingrida Pliopaitė Bataitienė
Monografija
Leidinio elektroninis variantas:
Charakteristikos
Kodas: 31145
Eugenijus Blochinas, Stasys Dailydka, Leonas Povilas Lingaitis, Liudmila Ursuliak Monografija
Kodas: 31265
Aleksandras Vytautas Rutkauskas Monografija
Kodas: 31263
Edita Baltrėnaitė, Pranas Baltrėnas, Arvydas Lietuvninkas Monografija
Kodas: 916340
Pranas Baltrėnas, Gytautas Ignatavičius, Raimondas Idzelis, Kristina Greičiūtė Monografija
Kodas: 31464
Borisas Melnikas, Rūta Banelienė, Eugenijus Chlivickas, Artūras Jakubavičius, Liudmila Lobanova, Eigirdas Žemaitis Kolektyvinė monografija
Kodas: 917526
Jonas Butkevičius Monografija
Kodas: 919098
Dalius Navakauskas, Artūras Serackis, Dalius Matuzevičius, Raimond Laptik Monografija
Kodas: 916359
Romualdas Ginevičius, Ona Gražina Bielinytė-Rakauskienė, Romualdas Patalavičius, Manuela Tvaronavičienė, Kristina Kalašinskaitė, Vaida Lisauskaitė Monografija
Kodas: 918096
Romualdas Mačiulaitis, Jurgita Malaiškienė Monografija
Kodas: 915818
Vitalija Rudzkienė, Marija Burinskienė Monografija
Donatas Butkus, Benedikta Lukšienė, Ingrida Pliopaitė Bataitienė
Monografija
Nagrinėjama radionuklidų kilmė ir pasiskirstymas aplinkoje bei galimas kaupimasis atskiruose jos sanduose. Suteikiama žinių apie radionuklidų kilmę ir nustatymo metodus bei įrangą. Parodomi radionuklidų sklaidos barjerai, sukeliantys jų kaupimąsi atskirose aplinkos vietose. Gamtinės kilmės radionuklidai, susikaupę aplinkos sanduose, tampa tarytum nauji jonizuojančiosios apšvitos šaltiniai. Monografijoje nagrinėjami ne tiktai aerozoliniai, bet ir dujiniai radionuklidai, iš kurių globaliu mastu reikšmę turi ilgaamžis radioaktyviųjų inertinių dujų atstovas – 85Kr. Nepaisant to, kad šis radionuklidas yra inertinės dujos, galima jo sąveika su aplinkos objektais. Radionuklidai patenka į skirtingas trofines grandis, taip pat vyksta radionuklidų apykaita tarp gamtinės aplinkos sistemų, pvz., atmosfera − dirvožemis ir pan. Augalai, šiuo atveju žolės ir medžiai, yra radionuklidų pernašos gamtinis barjeras. Radionuklidų pernaša į augaliją turi dvejopą reikšmę: radionuklidų sklaidos aplinkoje pasikeitimas ir jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių persiskirstymas. Šioje monografijoje esminis dėmesys skirtas radionuklidų sklaidos kaitai dėl jų kaupimosi augaluose. Įvertintas radionuklidų pasiskirstymas ir pačiame augale. Išryškinami radionuklidų pernašos į augalus skatinantys ir trukdantys veiksniai.
Daug dėmesio skiriama galingiems radionuklidų aplinkoje kaupikliams – medžiams. Atkreipiamas dėmesys, kad radionuklidų susikaupimas medyje gali būti radioaktyviosios aplinkos užtaršos, buvusios praeityje, atspindys.
Monografija skiriama moksliniams aplinkos apsaugos bei radiacinės saugos specialistams. Manoma, kad ja, kaip žinių šaltiniu, pasinaudos doktorantūros ir magistrantūros studentai.