
Kodas: 31138
Consolidation of technical, safety and human resources in Eurasian railway transport corridors
Gintautas Bureika, Maria Boile, Christos Pyrgidis, Annie Kortsari, Natalia Ivanova, Tamila Titova, Sergey Tsykhmistro Monografija
Donatas Butkus, Benedikta Lukšienė, Ingrida Pliopaitė Bataitienė
Monografija
Leidinio elektroninis variantas:
Charakteristikos
Kodas: 31138
Gintautas Bureika, Maria Boile, Christos Pyrgidis, Annie Kortsari, Natalia Ivanova, Tamila Titova, Sergey Tsykhmistro Monografija
Kodas: 917526
Jonas Butkevičius Monografija
Kodas: 31145
Eugenijus Blochinas, Stasys Dailydka, Leonas Povilas Lingaitis, Liudmila Ursuliak Monografija
Kodas: 915840
Jonas Butkevičius Monografija
Kodas: 915907
Gintaris Kaklauskas Monografija
Kodas: 31654
Borisas Melnikas, Artūras Jakubavičius, Edgaras Leichteris, Giedrė Stumbrytė Monografija
Kodas: 916125
Egidijus Rytas Vaidogas Monografija
Kodas: 31537
Valdas Pruskus Monografija
Kodas: 908525
Algirdas Butkevičius, Juozas Bivainis Monografija
Kodas: 31373
Algimantas Juozas Poška, Roma Rinkevičienė, Zita Savickienė, Saulius Lisauskas, Andrius Petrovas Monografija
Donatas Butkus, Benedikta Lukšienė, Ingrida Pliopaitė Bataitienė
Monografija
Nagrinėjama radionuklidų kilmė ir pasiskirstymas aplinkoje bei galimas kaupimasis atskiruose jos sanduose. Suteikiama žinių apie radionuklidų kilmę ir nustatymo metodus bei įrangą. Parodomi radionuklidų sklaidos barjerai, sukeliantys jų kaupimąsi atskirose aplinkos vietose. Gamtinės kilmės radionuklidai, susikaupę aplinkos sanduose, tampa tarytum nauji jonizuojančiosios apšvitos šaltiniai. Monografijoje nagrinėjami ne tiktai aerozoliniai, bet ir dujiniai radionuklidai, iš kurių globaliu mastu reikšmę turi ilgaamžis radioaktyviųjų inertinių dujų atstovas – 85Kr. Nepaisant to, kad šis radionuklidas yra inertinės dujos, galima jo sąveika su aplinkos objektais. Radionuklidai patenka į skirtingas trofines grandis, taip pat vyksta radionuklidų apykaita tarp gamtinės aplinkos sistemų, pvz., atmosfera − dirvožemis ir pan. Augalai, šiuo atveju žolės ir medžiai, yra radionuklidų pernašos gamtinis barjeras. Radionuklidų pernaša į augaliją turi dvejopą reikšmę: radionuklidų sklaidos aplinkoje pasikeitimas ir jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių persiskirstymas. Šioje monografijoje esminis dėmesys skirtas radionuklidų sklaidos kaitai dėl jų kaupimosi augaluose. Įvertintas radionuklidų pasiskirstymas ir pačiame augale. Išryškinami radionuklidų pernašos į augalus skatinantys ir trukdantys veiksniai.
Daug dėmesio skiriama galingiems radionuklidų aplinkoje kaupikliams – medžiams. Atkreipiamas dėmesys, kad radionuklidų susikaupimas medyje gali būti radioaktyviosios aplinkos užtaršos, buvusios praeityje, atspindys.
Monografija skiriama moksliniams aplinkos apsaugos bei radiacinės saugos specialistams. Manoma, kad ja, kaip žinių šaltiniu, pasinaudos doktorantūros ir magistrantūros studentai.