Tvarus medžio vaidmuo aplinkos apsaugos technologijose

Civilizacijai vystantis pasikeitusi Žemės biosfera, išaugusi jos technogeninė apkrova ir sumenkę bendri rezistencinio stabilumo ištekliai skatina ne tik gamtos, bet ir technologinius mokslus skirti daugiau dėmesio darnesnės žmogaus veiklos ir gamtos ekosistemų sąveikos galimybėms. Šios mokslinės krypties kontekste mūsų dėmesį patraukė medis. Dėl žmogaus veiklos medžio gamtinė ekosistema (miškas) bendros biosferos masės atžvilgiu prarado daugiausia, be to, žmogus visą savo evoliucijos laikotarpį intensyviai naudojasi šios ekosistemos energetiniais, biologiniais ir rekreaciniais ištekliais. Pramoninei visuomenei pradėjus plačiai naudoti iškastinį kurą ir sparčiai vystantis pramonei, kilo didžiausia nūdienos problema – bendra ekosferos užtarša ir visuotinio atšilimo grėsmė. Medžių panaudojimas ekotechnologijose pagrįstas ne vien jų neabejotina reikšme palaikant biosferos stabilumą, bet ir jų ekosistemų paplitimu daugelyje Žemės biomų, ypač paprastosios pušies, augančios urbanizuotų teritorijų ir jų taršos šaltinių poveikio zonose. Būtent šis aspektas sudaro palankias sąlygas panaudoti medį kaip aplinkos užtaršos savybių ir lygio bioindikatorių ir tam tikrais atvejais – kaip jos mažinimo priemonę. Kadangi gamtoje vykstančių neigiamų pokyčių pasekmes įmanoma sumažinti tik perpratus jų esmę, ypač daug dėmesio knygoje skiriama medžiui kaip biogeochemijos objektui: aptariamas sunkiųjų metalų patekimo į medį mechanizmas, jį sąlygojantis biotinių stresorių poveikis, kai kurių medžių rūšių ir jų organų vykdomos metalų akumuliacijos specifika, sunkiųjų metalų biofiliškumas ir kiti biogeochemijos aspektai. Atsižvelgiant į medžio gyvavimo ciklo trukmę ir medienos, kaip pramoninės medžiagos ir atmosferos CO2 anglies sekvestravimo priemonės, panaudojimą, pristatomi terminio medienos apdorojimo produktų tyrimai ir jų panaudojimo aplinkos apsaugos inžinerijoje efektyvumas. Daug dėmesio skiriama bioanglies savybėms ir jos, kaip biofiltrų užpildo, pranašumams apibūdinti. Išsamiai ir visapusiškai atskleisti medžio vaidmenį aplinkos apsaugos technologijose vargu ar įmanoma be specialiai tam pritaikytų tyrimo metodų. Tiriant sunkiųjų metalų koncentracijas ir jų pasiskirstymą medžių rievėse, buvo patobulinta medienos ėminių ėmimo ir jų reprezentatyvumo vertinimo technologija. Ekotechnologiniams medžio panaudojimo aspektams vertinti buvo sukurtas dinaminių rodiklių metodas, kurį taikant visiškai pašalinamas vietinių aplinkos geocheminių savybių poveikis tyrimo rezultatams. Kaip efektyvus įvairių ekologinių aspektų tyrimo metodas plačiai naudojamas skaitmeninis procesų modeliavimas. Kai kuriuos modelius, kurie buvo taikomi aplinkos apsaugos procesams modeliuoti, sukūrė šios knygos autoriai. Knygos naujumo pagrindas – tvarus medžio vaidmuo aplinkos apsaugos technologijose: apžvalgos, tyrimai, jų vertinimas ir panaudojimas. Leidinys skirtas mokslininkams, aplinkos apsaugos specialistams. Juo, kaip mokslinių žinių šaltiniu aplinkosaugos technologijų srityje, galės naudotis ir būsimieji mokslininkai – doktorantai ir magistrantai.

Leidinio elektroninis variantas:

DOI: https://doi.org/10.20334/2377-M