Lietuvos socialinės ekonominės problemos ir jų sprendimo prielaidos

Socialinė ekonominė politika yra vienas iš pagrindinių Lietuvos ir daugelio kitų valstybių bei jų junginių, tokių kaip Europos Sąjunga, veiklos prioritetų. Socialinės ekonominės raidos analizė monografijoje pradedama nuo biudžeto – svarbiausio socialinės ekonominės politikos instrumento – nagrinėjimo, išgryninant teorinius ir metodologinius biudžeto formavimo aspektus bei susiejant su Lietuvos valstybės praktika. Nagrinėjant biudžetą kaip valstybės viešojo valdymo įrankį, atliekama kiekybinės Lietuvos Respublikos biudžeto politikos išraiškos analizė bei Vyriausybės veiklos prioritetų ir valstybės išlaidų sąsajų tyrimas. Pabrėžiant socialinės politikos įtaką ekonominiam augimui, vertinama situacija darbo rinkoje: įvairiais pjūviais apibūdinami užimtumą ir nedarbą atspindintys rodikliai, analizuojama bendrųjų darbo rinkoje vykstančių tendencijų kaita per ilgesnį laikotarpį, leidusi išryškinti darbo rinkoje vykusius pokyčius. Išnagrinėjus gyventojų pajamų nelygybę apibūdinančių rodiklių dinamiką, atskleistos gyventojų pajamų nelygybės tendencijos, pateiktos galimos ekonominės diferenciacijos mažinimo kryptys, išnagrinėta skurdo situacija šalyje. Išnagrinėjus gyvenimo iš pašalpų tradicijos plitimo priežastis, emigracijos ir imigracijos tendencijas bei jų priežastis ir pasekmes šalies socialinei ekonominei raidai, pateikiami galimi sprendimai. Valstybės socialinei ekonominei būklei lemiamos įtakos turi ir viešojo sektoriaus institucijų veiklos kokybė. Siekiant viešojo sektoriaus veiklos efektyvumo, jo indėlio į šalies socialinę ekonominę plėtrą, racionalu taikyti verslo praktikoje patikrintą ir pasitvirtinusią valdymo priemonę − strateginį planavimą, kurio principų realizavimo galimybės yra didesnės taikant funkcijų analizės metodą. Efektyvus institucijų strateginis planavimas neįsivaizduojamas be teisinio reglamentavimo, kartu institucijų darbuotojų iniciatyvos, kūrybinės laisvės.

Monografija skiriama socialinės ekonominės politikos formuotojams ir viešojo valdymo akademinei bendruomenei

Leidinio elektroninis variantas:

DOI: https://doi.org/10.3846/2161-M