Mažosios Lietuvos asmenvardžiai (XVIII–XIX a.)

Monografijoje nagrinėjami lietuviškiausios Mažosios Lietuvos dalies, vadinamosios Lietuvos provincijos, gyventojų asmenvardžiai (vardai ir pavardės), funkcionavę XVIII–XIX a. Tiriamoji antroponiminė medžiaga (apie 18 600 skirtingų asmenų užrašymo atvejų) išrinkta iš 10 Mažosios Lietuvos pirminių šaltinių – XVIII–XIX a. rankraštinių bažnytinių knygų ir jų mikrokopijų, šiuo metu saugomų Berlyno Centrinio evangelikų archyvo ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Rankraščių skyriaus fonduose. Leidinį sudaro keturios pagrindinės dalys. Pirmojoje dalyje aptarta asmenų įvardijimo tiriamuoju laikotarpiu struktūra, įvertintos sąlygos, kuriomis tuo metu funkcionavo lietuvininkų asmenvardžiai; antrojoje dalyje išnagrinėta dvinario asmenų įvardijimo pirmųjų narių (vardų) kilmė, paskelbti populiariausių XVIII–XIX a. lietuvininkų vardų sąrašai. Trečioji ir ketvirtoji dalys skirtos antrųjų asmenvardžių (pavardžių) genetinės kilmės šaltinių santykiui įvertinti ir vyraujančiam pavardžių struktūros tipui nustatyti. Kiekvienos dalies pabaigoje pateikiamas jos apibendrinimas, o knygos pabaigoje, be baigiamųjų išvadų, naudotos literatūros šaltinių sąrašo ir santraukos (vokiečių k.), dar pridedamas tiriamųjų asmenvardžių registras. Registre pateikiami pirminių šaltinių duomenys (šaltinis, puslapiai). Šie duomenys yra aktualūs Mažosios Lietuvos vardyno tyrėjams, taip pat lietuvininkų palikuonims, ieškantiems geneologinių duomenų. Monografija skiriama baltų, germanų ir kitų indoeuropiečių kalbų antroponimų tyrėjams, kitiems filologams, istorikams.

Leidinio elektroninis variantas:

DOI: https://doi.org/10.20334/2017-041-M